mokyklos nuotrauka
mokykla2

Marcinkonyse mokykla buvo įsteigta apie 1900 metus. Iki mokyklos įkūrimo marcinkoniškių vaikai mokėsi slaptose mokyklose. Juos mokė direktoriai – Lechavičienė, Trainavičius, Česnulevičius. Caro valdžia tokiu būdu mokyti vaikus draudė ir siūlė vykti mokytis į Varėną arba į Merkinę. Tačiau ten mokytis rusų kalbos niekas nenorėjo, todėl buvo įsteigta mokykla Marcinkonyse. 

Tai buvo pradinė trijų skyrių mokykla, joje buvo dėstoma rusų kalba. Dirbo du mokytojai (pavardės nežinomos). Vienoje patalpoje mokėsi apie 50 vaikų. Kurį laiką mokyklai kambarys buvo nuomojamas. 1903 m. mokykla persikėlė į kunigo Butkevičiaus pastangomis specialiai pastatytą pastatą. Iš senosios mokyklos buvo atvežti ilgi, daugiaviečiai suolai. 1911m. šią mokyklą baigė Klimas Puočiauskas, Šimas Miškinis, Jonas Vilčinskas iš Lynežerio kaimo, mokytojo dukra Gorfin Gitkė. Egzaminus mokiniai laikė Varėnoje. Tuo pačiu metu kaime veikė ir slaptos mokyklos, kuriose mokiniai buvo mokomi lietuviškai. Daraktoriais jose tuo metu dirbo Agota Kašėtaitė ir Miškinytė. Vaikams mokyti lietuvių kalbos mokytojos turėjo ir lietuviškų knygų. Viena jų buvo ,,Žvirblis”.

Lietuvą okupavus lenkams, bažnyčiai priklausančiuose pastatuose buvo įkurta ,,Ryto” draugijos mokykla. Šioje mokykloje dirbo Petronėlė Zavišaitė ir Ona Šiekštelaitė, nes buvo du skyriai su 50 mokinių. 1922 m. mokykla persikėlė į suremontuotą mokyklos pastatą, esantį kaimo viduryje (buvęs mokyklos bendrabučio pastatas). Tačiau 1923 m., po Trijų Karalių šventės, vaikai atėję negalėjo patekti į mokyklą, ji buvo uždaryta. Mokytoja P. Zavišaitė buvo išvežta į Gardiną ir uždaryta į kalėjimą, o O. Šiekštelaitė buvo atšaukta iš darbo Marcinkonių mokykloje ir iš kaimo išvyko. Atleistas mokytojas pakeitė mokytojai lenkai. Tokiu būdu Marcinkonyse atidaroma 7 kl. lenkiška mokykla. Pradžioje ją lankė tik 9 geležinkelio darbuotojų vaikai. Nenorėdami mokėti baudų už tai, kad neleidžia vaikų į lenkišką mokyklą, kitais metais į šią mokyklą tėvai savo vaikus išleido. Vėliau mokytojo J. Kumpos pastangų dėka buvo įvestos kelios lietuvių kalbos pamokos.

Mokykloje mokytojai buvo lenkai – Jonas Jakimekas, Kordasova, Stasė Krasuckienė, Pranė Rusinkuvna, Turlovienė. Lietuvių kalbos mokykloje mokė Jonas Kumpa. Jam išvykus į Ameriką lietuvių kalbos mokė Jonas Mudėnas, kilęs nuo Švenčionių.

1941 m. Marcinkonyse buvo įsteigta pradinė mokykla, jos vedėju dirbo Petras Serenčikas. Nuo 1943 m., t. y. vokiečių okupacijos metais, kaime vėl veikė pradinė mokykla, kuri nuo 1944 m., Gardino švietimo skyriaus inspektoriaus marcinkoniškio Jazukaičio pastangų dėka, buvo perorganizuota į progimnaziją, 1949 m. – į septynmetę mokyklą, 1954 m. – į vidurinę mokyklą, o nuo 2001 m. – į pagrindinę mokyklą.

Pirmoji Marcinkonių progimnazijos direktorė buvo Marija Kulakaitė-Černiauskienė. Čia ji atvyko iš Dubininko pradinės mokyklos. Direktore ji dirbo iki vokiečių pasitraukimo iš Lietuvos. Sovietinės valdžios metais, maždaug nuo 1944 m. spalio – lapkričio mėn., direktoriumi buvo paskirtas Antanas Zalys (kilęs iš Dubičių kaimo). Direktoriumi dirbo nepilnus metus, nes išvyko studijuoti į Dotnuvos žemės ūkio akademiją. Direktoriaus pareigas eiti buvo paskirtas Petras Serenčikas. Jis dirbo iki 1951 m. gruodžio mėn. (1951 m. spalio mėn. P. Serenčiko tėvai buvo spec. evakuoti iš Lietuvos į Sibirą, todėl jis iš direktoriaus pareigų buvo atleistas ir 2 metus dirbo Vokėje ne pedagoginį darbą ir 2 metus Šakių rajono Sintautų vidurinėje mokykloje, 1955 m. vėl grįžo į Marcinkonis ir dirbo mokykloje iki išėjimo į pensiją).

Nuo 1951 m. mokyklos direktoriumi dirbo Vladas Krukonis. Jo direktoriavimo metais mokykloje buvo griežta drausmė. Į mokslą ir elgesį tiek mokytojai, tiek mokiniai žiūrėjo labai rimtai, taip kaip ir prieškarinėje Lietuvoje. Mokiniai mokėsi kiek išgalėdami.

1957 m., iš Marcinkonių išvykus direktoriui Vl. Krukoniui, naujuoju mokyklos direktoriumi dirbo Jonas Garnevičius, o nuo1960 iki 1962 m. – Antanevičiūtė-Blaževičienė.

1951 – 1962 m. mokykloje veikė įvairūs būreliai, ypač garsėjo mišrus choras, kuriam vadovavo muzikos mokytojas V. Baniulis ir jaunuolių šokių ratelis, vadovaujamas mokytojos A. Ragauskienės. Fizinio lavinimo mokytojo A.Ragausko vadovaujami jaunieji mokyklos sportininkai organizavo sportinį gyvenimą kaime, taip pat aktyviai dalyvaudavo rajoniniuose renginiuose.

1957 – 1958 m. mokykloje veikė slapta moksleiviška organizacija ,,Geležinis vilkas.” Jos veikla iš pradžių buvo intensyvi, bet vėliau ėmė slopti. Matyt, turėjo įtakos realus okupuotos šalies gyvenimas. Vienas šios organizacijos narys, J. Zalanskas, sumanė iškelti lietuvišką trispalvę ant traukinio Druskininkai – Vilnius. Su plevėsuojančia trispalve traukinys atvyko į Vilniaus geležinkelio stotį. Kadangi traukiniui sustojus Marcinkonių geležinkelio stotyje dingo elektra, saugumas nusprendė, kad kaip tik čia ir buvo iškelta lietuviška trispalvė. Prasidėjo dažni saugumiečių ,,vizitai” į Marcinkonis. Pagaliau buvo išaiškinta, kad vėliavą iškėlė Marcinkonių vidurinės mokyklos moksleiviai. J. Zalanskas buvo pašalintas iš mokyklos. 

1962 m. mokyklos direktore buvo paskirta Justina Janulaitytė, iki tol dirbusi Rudnios vidurinėje mokykloje geografijos mokytoja. Jos vadovavimo metais mokykloje mažėjo moksleivių skaičius, todėl 1963 – 1964 m. m. nebuvo 9 klasės, 1964 – 1965 m. m. – 10 klasės, o 1965 –1966 m. m. – 11 klasės. Nuo 1966 – 1967 m.m. moksleivių skaičius mokykloje vėl ima augti ir 1974 – 1975 m.m. jau buvo 350 moksleivių. Išaugus moksleivių skaičiui kilo problemų su klasių patalpomis. Mokykla buvo išsibarsčiusi keliuose pastatuose.

Kadangi Marcinkonyse gyveno nemažai rusų, taip pat baltarusių, ukrainiečių, lenkų, jų vaikams mokyti kurį laiką veikė ir rusų mokykla. Tik po karo ji buvo septynmetė, vėliau – pradinė. Pradinės mokyklos mokytoju dirbo Severinas. 1968 m., kilus gaisrui, sudegė vienas mokyklai priklausantis pastatas, kuriame buvo dvi klasės ir sporto salė. Patalpos vienai klasei buvo nuomojamos sename, darbui visiškai nepritaikytame Pr. Tamulevičiaus name. Didelių tuometinės direktorės J. Janulaitytės pastangų dėka, buvo pradėta naujo mokyklos pastato statyba. Nors pastatas buvo statomas ir ne prie senos mokyklos, tačiau įformintas kaip priestatas. 

Įkurtuvės naujoje mokykloje buvo atšvęstos 1972 m. Visos klasės persikėlė į dar statybiniais dažais kvepiančias patalpas. Mokykla gavo valgyklą ir erdvią sporto salę. Mokyklos direktoriumi jau dirbo Vl. Dvareckas. Tuo metu jau buvo įvestas užklasinio darbo organizatoriaus etatas, jo pareigas užėmė aktyvi ir energinga fizinio lavinimo mokytoja Vida Markevičienė. Popamokinė veikla mokykloje dar labiau suaktyvėjo. Mokykloje veikė daug įvairių būrelių. Buvo didelis moksleivių choras, trys šokių kolektyvai. Jaunuolių šokių kolektyvas, vadovaujamas V. Markevičienės, dalyvavo ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėje dainų šventėje. Nuo 1976 m. mokykloje pradėjo dirbti ir dabartinis mokyklos direktorius J. Žieminykas, didelis orientacinio sporto entuziastas. Jo vadovaujami mokyklos orientacininkai buvo dažni respublikos orientacinio sporto varžybų nugalėtojai. Aplankė daug tuometinės Sovietų Sąjungos vietų. 1980 m. mokyklą baigė pirmoji mokyklos aukso medalininkė Rita Tamulevičiūtė. 

Vl. Dvareckas dirbo iki 1986 m. Po jo mirties laikinai direktoriaus pareigas ėjo pavaduotoja mokymo reikalams J. Vygelienė. Ji dirbo iki 1987 m. Nuo 1987 iki 1995 m. direktoriumi dirbo K. Rekerta.  Nuo 1996 m. mokyklos direktoriumi buvo paskirtas J. Žieminykas.

Eil.

Nr.

Vardas pavardė

Darbo mokykloje metai

1.

Marytė Kulakaitė

1943 – 1944

2.

Antanas Zalys

1944 – 1945

3.

Petras Serenčikas

1945 – 1951

4.

Vladas Krukonis

1951 – 1957

5.

Jonas Garnevičius

1957 – 1960

6.

Antanevičiūtė – Blaževičienė

1960 – 1962

7.

Justina Janulaitytė

1962 – 1971

8.

Vladas Dvareckas

1971 – 1986

9.

Julija Vygelienė

1986 – 1987

10.

Kęstutis Rekerta

1987 – 1995

11.

Jonas Žieminykas

1995

 

Pamokų laikas

1.   8.30 - 9.15

2.   9.25-10.10

3. 10.20-11.05

4. 11.25-12.10

5. 12.30-13.15

6. 13.25-14.10

7. 14.20-15.05

 

Naudingos nuorodos

 Vaizdo rezultatas pagal užklausą „epilietis“